Saulius / Molėtai / 2017-12-07 / xxxx359659

Molėtų Kempingas (1)
Molėtų Kempingas » Skundai, atsiliepimai, vertinimai, komentarai

Nerekomenduojame. Molėtų kempingas - netinkama vieta poilsiui!

Galbūt mūsų trumpa istorija išgelbės jūsų poilsį, ar bent padės apsispręsti ar norite turėti reikalų su šia vieta.

Kadangi daug dirbame, o darbo grafikai skiriasi, su žmona praeitą vasarą turėjo tik kelis laisvus savaitgalius. O žinant lietuvišką vasarą - tik vieną savaitgalį tinkamą praleisti gamtoje. Nusprendėmė nerizikuoti ir apdrausti savo poilsį apsistodami kempinge, kuris nebūtų perpildytas žmonėmis, turėtų švarų ežero krantą, leidžiantį atsigaivinti karštą vasaros dieną. Juk daugelis vasarą stengiamės ištrūkti prie vandens, pabėgti nuo miesto dulkių. Šį kartą nusprendėme aplankyti Molėtų apylinkes, garsėjančias miškais ir ežerais. Dieną prieš internete susiradome galimas apsistojimo vietas. „Puikiai tinka ramiam pasibuvimui, asmenims su mažais vaikais... netoleruojamas triukšmas, garsiai leidžiama muzika“, - savo portale reklamavosi UAB „Molėtų Kempingas“. Pamanėme, kad tai puikus pasirinkimas praleisti savo vienintelį laisvą vasarišką savaitgalį, o tiksliau penktadienio vakarą po darbų ir šeštadienį, sekmadienį vėl laukė darbai. Ilgai negalvoję paskambinome rezervuoti vietos, nusprendėme sumokėti truputį daugiau, bet gauti vietą arčiau vandens, su mediniu stalu, toliau nuo bendros zonos, nuo bendro šurmulio. Vyrukas telefonu trumpai papasakojo, kad vietų tikrai turi ir pasiūlė užsiregistruoti internetu. Taip ir padarėme, gavome patvirtinimą el.paštu, kad vieta rezervuota, o mes laukiami atvykstant.

Penktadienis, darbo laikas po mažu juda į pabaigą, jau tuoj, užmiršus visus rupesčius gamtoje kepsime mėsą, toli nuo miesto mėgausimės grynu oru, šilta ir žvaigždėta vasaros naktimi. Po darbo paskubomis namo pasiimti palapinę, šašlykinę ir kitus turistinius reikmenis. Dar gera valanda kelio mašina iki Molėtų.

Pagaliau mes čia, devinta valanda vakaro, bet mes čia, pasiruošę puikiam laikui gamtoje. Kempinge mus pasitiko vyrukas vardu Laimonas, visų vadinamas Laimu. Pasisveikinęs pasakiau, kad rezervavom vietą palapinei ir dviem žmonėms. Šiek tiek pasimetęs paklausė su kuo mes tarėmės. Po to, kai pasakiau, kad padariau rezervaciją internetu ir gavau patvirtinimą, papildomai teko paaiškinti ko mes čia atvažiavome ir kiek laiko planuojame būti, nes kaip suprantu rezervacija buvo niekinė. Molėtų Kempingo internetiniame puslapyje nurodyta, kad mūsų vieta (palapinė, mašina, iki 4 žmonių kompanija) kainuoja 9 eurus vienam žmogui. Šiek tiek pagalvojęs, vyrukas, kaip ir turi būti, paprašė iš mūsų po 9 eurus. Po to dar pridėjo tris eurus už mašiną, viso 21 euras. Nors apie atskirą mašinos mokestį jų portale nė su žiburiu neradome, dėl kelių eurų nusprendėme tikrai nesiginčyti, ne to čia atvažiavome. Padaviau 25 eurus, kitaip neturėjau, o jis stovi ir žiūri, grąžos neieško, nieko nesako. Tuomet nutraukdamas nepatogią tylą paklausiau žmonos gal turi 1 eurą, kad žmogui nereiktų ieškoti grąžos. Deja, suradome tik 2, juos ir padavėme. Vėl stojo nejauki tyla, tuomet Laimas tarė – „tai palikit arbatpinigių“. Nesu girdėjęs, kad kas visiškai nieko nepadaręs jau prašytų arbatpinigių. Ne tik nemandagu, bet ir įžulu. Tiek to, gal žmogus išties neturi grąžos. Palinksėjome galvomis ir tarėme gerai. Tuomet ranka parodė į vietą, kurioje galėsime pasistatyti palapinę. Nusinešėme daiktus. Paklausus kur parkuoti mašiną, ranka parodė į kažkokius krūmynus, kuriuose parkuodamas galvojau arba nuplėšiu bamperį, arba gerai apibraižysiu dažus. Grįžtant nuo mašinos prie stovyklavimo vietos, jis vėl prieina, su klausimu „ar ilgai planuojate rytoj būti?“. Pasakiau, kad sekmadienį laukia darbai, tai maksimaliai iki penktos valandos vakaro. Gavau atsakymą, - „palapinę privalote susirinkti iki dvyliktos valandos ryto, o jeigu norėsite pabūti iki penktos jums tai papildomai kainuos 10 eurų“. Ir aišku tuos dešimt eurų jis nori gauti dabar. Nuo tos akimirkos jis dar labiau pradėjo mane nervinti. Pasakiau, kad dar pagalvosime ar verta pasilikti. Tuomet pradėjo siūlyti malkas, klausinėti, gal dar kokių paslaugų reikia. Žinoma viskas už papildomą mokestį. Pasakiau, kad nieko nereikia, viską turime su savimi. Pavyko nuo jo atitrūkti ir pasiekti stovyklavimo vietą. Dar nespėjau atsakyti žmonai į klausimą, ko jis norėjo, o gerbiamas Laimas jau stovi už nugaros, - „Ar turėsite šiukšlių? Pas mus jas palikti kainuoja“. Pasakėme, kad nieko palikti nenorime, viską ką atsivežėme pasiimsime su savimi. Po to, tas kelias likusio vakaro valandas dar kelis kartus sulaukėme jo vizitų su įkyriais klausimais. Dar tą patį vakarą spėjome išsiaiškinti, kad Laimas tai kažkoks savininko draugas, kuris padeda prižiūrėti kempingą. Susiradę savininką paklausėme, kaip dėl šeštadienio, ar išties besąlygiškai išvažiuoti 12 valandą ryto, juk viso labo būsime pabuvę tik 15 valandų, įskaitant ir miegą. Savininkas Saulius pasakė, kad tiesiog iki 14 valandos nuimtume palapinę, nes gali atvažiuoti kiti žmonės, kuriems gali reikėti šios vietos, o kempinge prie vandens galime pabūti iki vakaro kiek širdis geidžia. Pasidarė truputį ramiau. Jau buvo pradėję temti, o kad geriau matytume kaip pasistatyti palapinę ir pasiruošti šašlikinę, Saulius įjungė šalia mūsų esančioje pavėsinėje šviesą. Deja netruko penkiolika minučių, kai iš kažkur išdygęs Laimas nieko neklausęs ir nieko nesakęs ją užgesino.

Pavakarieniavome, pažiūrėjome į žvaigždes, pavakarojome kol nuovargis paėmė viršų, nuėjome į palapinę miegoti. Vos užmerkėme akis ir... prasidėjo! Rėkavimas, žvengimas, visoks kitoks įmanomas triukšmas. Sukandę dantis kantriai laukėme kol tai pasibaigs, buvo išties vėlu, net ir patys ištvermingiausi šventėjai turi pavargti. Paryčiais pavyko užmigti. Nubudę po kažkiek nedaug valandų, iš gretimos kaimynų palapinės sužinojome, kad visą naktį uliavojo patys savininkai su draugų kompanija. Visiškai nusivylę kempingu pradėjome galvoti ką daryti toliau, svarstyti kur šiose apylinkėse galėtume praleisti likusią dienos dalį, o gal sukaupus paskutines jėgas pasilikti kempinge, kad nereiktų gaišti ir taip mažai likusio laiko ieškant kitos vietos. Papusryčiavome, atsidarėme po skardinę nealkoholinio alaus, - šiandien juk vairuoti. Truputi nurimę, bet jausdamiesį labiau išvargę nei pailsėję, prisiminėme savininko žodžius, - „nusiimkite palapinę iki antros valandos, bet kempinge pasilikite iki vakaro kiek širdis geidžia“. Pradėjome žvalgytis kurioje vietoje arčiau kranto galėtume pasitiesti pledą, pasideginti saulėje, pasimaudyti. Tiesa, ežero dugnas taip pat nepaliko įspūdžio, nendrėtas ir dumblėtas. Prie kranto palikti gultai, tačiau niekas jais nesinaudoja, nors žmonių kempinge netrūksta. „Tikriausiai už papildomą mokestį“, - pagalvojome mes. Panagrinėję apylinkę grįžome prie palapinės pasiimti pledo. O štai ir seniai matytas Laimas eina mūsų pusėn su naujais poilsiautojais. Pažvelgiau į laikrodį, 9:30 ryto! Priartėjęs prie mūsų uždavė klaisimą, - „tai kaip, ar planuojate prasitęsti laiką iki penktos valandos už 10 eurų“. Atsakėme, kad nesitęsime, ir kad Saulius patikino, kad galime be jokio papildomo mokesčio pabūti iki penkių vakaro. Tuomet jis atsisukęs į naujai atvykusius tarė, - „truputį palaukite, jie tuoj nusirinks palapinę“. Likome be žado, prieš tai pats pasakęs, kad palapinė gali stovėti iki 12 valandos, ateina su naujais žmonėmis 9:30 ir liepia jiems palaukti šalia, nes mes tuoj nusirinksime palapinę! O jeigu mes būtume vis dar miegoję? Tai gal jis ir į palapinę būtų brovęsis pasakyti, kad jau išsikraustytume. Ir tai dar ne viskas, pažvelgęs į mūsų dvi nealkoholinio alaus skardines pareiškė, - „jūs niekada iš čia neišvažiuosite jeigu čia gersite savo alų“. Pradėjome pykti, išdėstėme, ką pats kempingo savininkas mums pasakė. Tačiau Laimui jokio skirtumo, tik dar kartelį parodė savo bjaurų būdą, - „o aš pasakiau, kad turi būti būtent taip!”, - išrėžė jis. Tuomet staigiai prapuolė. Viską stebėję mūsų kaimynai iš gretimos palapinės taip pat liko be žado, pasiūlė paskambinti savininkui ir viską išsiaiškinti, nes jo nebuvo šalia. Internetu susiradęs kempingo numerį tučtuojau ėmiau skambinti, deja niekas neatsiliepė. Po kiek laiko numeris perskambino, žmogus ragelyje trumpai ištarė „Molėtų kempingas“. Pradėjau aiškinti, kad esame pas jus apsistoję ir turime nemalonių problemų, kurias reikia išspręsti. Deja, greitai supratau, kad balsas „klausiantis, o kurioje jūs vietoje“ – tai įspūdingasis Laimas. Atsisukęs netoliese pamačiau telefoną prie ausies pridėjūsį mūsų herojų. Pasakiau, kad nieko nebereikia ir mes jau išvažiuojame, baigiau pokalbį. Deja jis mane pastėbėjęs priėjo artyn ir kaip nieko nebuvę pasiteiravo kokios bėdos. Išrėžiau, kad darote absoliučias nesąmones, ir bendrai susitarkite dėl vieningos nuomonės. Savininkas sako vieną, jūs kitą, o darote išvis neaišku ką! Tuomet jis vėl lyg nieko nebūtų atsitikę ir nežinotų situacijos paklausė, - „tai gal norite pasilikti iki rytojaus?“. Nustebęs pažvelgiau į jį, nebemačiau tikslo ginčytis, dar kartą pakartojau, kad rytoj mūsų laukia darbai, kad būtume pabuvę tik kelias papildomas valandas su nurinkta palapine, ir kad jis mums sugadino poilsį ir visą savaitgalį. Nieko nelaukę susirinkome daiktus ir kuo skubiau išvykome iš tos vien blogas emocijas keliančios vietos. Pakeliui namo stabtelėjome prie kitos (be jokių kempingų) ežero pakrantės, kurioje jautėmės netrukdomi, mėgavomės malonesniu ežero dugnu, ir įtampos nekeliančia aplinka.

Moralas – bet kas, bet ne „Molėtų Kempingas“.

Gairės: Moletu kempingas netinkama vieta poilsiauti
Skundo komentavimas
įrašykite šį Captcha image tekstą
Skaityti komentarus